Kelių okupantai

Atšilus orams takeliai tampa perkrauti okupantų. Pernelyg drąsu būtų kovoti dėl vietos po saule, tačiau siauras bėgimo – ėjimo – šliaužimo – dviračių – tėvų su vežimėliais takas savotiškai tampa kovos objektu. Iš toli matydamas „kliūtį“ planuoji lenkimo manevrą ir jau artėdamas, lyg visai netyčia, garsiau pradedi trypčioti kojomis – tai bent jau šiek tiek garantuoja, kad paskutinę akimirką „kliūtis“ nepakeis judėjimo krypties.

PaveikslėlisSunkesnė situacija yra su šuniukais, kurie ilgu pavadžiu tempia išsižiojusias ir neprognozuojamas bobutes. Toks bėgimas tampa nemielas, ieškai dingsčių sutrumpinti treniruotę ir jų radęs risnoji namų link. Trumpai tariant – motyvacijos stoka. Pradėjau mąstyti, kokios gi priežastys asmeniškai man lemia treniruotės nutraukimą anksčiau laiko. Kažkodėl visi užsiciklinam ties motyvacija pradėti bėgioti, motyvacija išbėgti, bet pamirštam pagalvoti apie „kilometrų nusukinėjimą“ jau įsibėgėjusio proceso metu.

Štai kokias priežastis išskyriau aš:

1. Netinkama apranga. Neįvertinus tinkamai oro sąlygų malonumas bėgti dingsta akimirksniu. Nėra malonu kai kūną košia stingdantis vėjas, ar prakaitas upeliu bėga į užpakalį. Aišku bėgant ilga distanciją oro sąlygos gali pasikeisti, tačiau visada lengvą vėjastriukę gali nusiimti ir pasinešti rankoje ar skarelę nuo kaklo užsivynioti ant rankos.

2. Netinkama programa. Kai yra per didelis nuovargis, neapskaičiuotos galimybės, arba jaučiasi traumos padariniai – tampa natūralu pagailėti savęs ir šauti namo. Beto dažna mano klaida – prisirišimas prie kilometrų. Treniruotė nebus nuobodi jie paįvairinimui bėgsi ne skaičiuodamas kilometrus, o tarkim vien laikui (pvz. 1 val. bėgimas) arba vien stebėdamas pulsą.

3. Atsibodusi distancija. Žudantis dalykas trypčioti jau iki skausmo nutrypčiotą taką. Pasirinkus bėgti trasą šaudykle ( keliskart pirmyn ir atgal) gali tapti lemtinga treniruotės nebaigimo priežastis. Kur kas paprasčiau būtų bėgti vieną bet ilgą ratą, arba dar geriau –maksimaliai pagal galimybes tolyn. Tokiu būdu niekur nedingsi ir kažkokiu būdu vis tiek grįši namo.

Paveikslėlis4. Kai reikia norėti bėgti. Čia atsiranda savotiškas konfliktas, kai esant per silpnam „noriu“, motyvuodamas save pradedi galvoti jog visgi „reikia“. Tokiu būdu atsiranda dar viena dingstis treniruotę baigti kur kas ankščiau, nes žmogus niekada nebus laimingas jausdamas „reikalo“ spaudimą.

5. Visos kitos priežastys: išsikrovęs muzikos grotuvas, migdančios dainos, kelių okupantai, šlapios kojos, trinantys batai, prispyrimas į tualetą, nepaleidžiančios mintys ar mąstymas apie nepadarytus darbus, vienatvė trasoje, nejaukus bėgimas prietemoje, per greitas spurtas treniruotės pradžioje, neturėjimas valios, tame pačiame bėgimo take pažįstamo sutikimas ir išsimušimas iš vėžių, ir t.t.

Tokie būtų mano pastebėjimai apie motyvacijos kritimą bėgimo metu ir planuotos treniruotės pabaigimą anksčiau laiko. Visiems linkiu šių neigiamų priežasčių vengti ir sąžiningai subėgti ne mažiau, nei planavot rengdamiesi sportinę aprangą.

Darbo savaitėje turėjo būti paskutinis maratonas (per 3 val.) prieš varžybas, tačiau dėl motyvacijos stokos pasitenkinau 30 km., naudodamasis sniego malonumais dariau „užkrovimą“ kojoms bėgdamas sunkiai prabėgamomis miško proskynomis, dariau tolygaus 140 ir 150 pulso bėgimus. Savaitę pavadinčiau „duobe“ kur subėgau vos keli kilometrai virš 100 (planavau virš 150 km.) ir puikiai žinau kad dar per anksti poilsiui.

Iki čempionato lieka 2 darbo ir 1 poilsio savaitė.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s