Europos 100km. čempionatas

PaveikslėlisGrįžau iš Europos 100 kilometrų bėgimo plentu čempionato vykusio Prancūzijoje Belves miestelyje. Lietuvos rinktinės pagrindinės komandos sudėtyje buvau (7 val. 49 min, 36-a vieta), Gediminas Grinius (7 val. 27 min., 22-a vieta) ir Aidas Ardzijauskas (9 val. 25 min., 48-a vieta). Taip pat dalyvavo ištikimi bėgimui veteranai Algimantas Kartočius (11 val. 50 min.) ir Povilas Ramoška (12 val. 16 min.). Paveikslėlis

Norėčiau nuoširdžiai padėkoti savo rėmėjui UAB „GeneralFinancing“, kurio dėka galėjau tobulėti ir be kurio tikrai nebūčiau pasiekęs aukštų rezultatų šiame čempionate.

Apžvelgsiu kaip sekėsi dalyvauti Europos 100 kilometrų bėgimo plentu čempionate.

Priešistorė. Ką reiškia nueiti 100 kilometrų ir daugiau jau žinojau – tą patyriau eidamas pėsčiųjų žygius “Extreem 2×100 km.”, kur per kelias dienas su poilsiu teko nužygiuoti 200 km. Taip pat kartą dalyvavau varžybose, kur su organizatorių numatytais sustojimais bėgau 100 km. iš Kauno į Jurbarką.

PaveikslėlisTačiau nubėgti 100 kilometrų be sustojimų ir sudalyvauti rimtose, specializuotose varžybose svajojau jau seniai, tačiau vis pritrūkdavo laiko. Savo pirmąjį šimtą kilometrų įveikiau 2012 metais, kai sudalyvavau Vingio parke vykusiose “Baltic 100 km. cup” varžybose. Čia mano laikas buvo 8 val.39 min., užėmiau 7 vietą tarp visų dalyvių ir likau 4 tarp lietuvių. Po varžybų išgirdau, kad bėgau neblogai, tačiau, prisipažinsiu, finišavus pirma mintis buvo slėpti batus gilyn į spintą ir daugiau niekada nebėgti ilgų distancijų. Tačiau užgijus žaizdoms noras vėl atsirado.

 PaveikslėlisNorint bėgti – reikia bėgti. Kaip treniruotis norint prabėgti 100 km. negaliu atsakyti. Būdamas savamokslis mėgėjas, kaip ir dauguma Jūsų, griebiausi internete esančių „superinių“ programų ir jų neįvykdęs risnodavau sau patogius kilometrus.

Pasiruošimą čempionatui galėčiau suskirstyti į du etapus: pirminės treniruotės ir rimtas 6 savaičių laikotarpio darbas. Pirmosios treniruotės prasidėjo nuo lapkričio mėnesio, kai iki varžybų buvo likę 5 mėnesiai. Deja, mylimus ir pastoviai bėgamus 8 kilometrus teko iškeisti į 20-30 km distancijas. Pamenu, lapkritį surinkau virš 600 km. Gruodį buvo nyki “duobė” su ligomis ir dviejų mėnesių sąnario skausmu. Aišku, treniruotis trukdė ir mūsų visų priešė – žiema. Ištaikęs gerą orą ir nuotaiką surizikavau per treniruotę subėgti antrąjį maratoną savo gyvenime. Pirmąjį bėgau 2008 metais, kurio prisiminimai buvo skaudūs – 10 km parėjau nebegalėdamas bėgti. Tačiau šios treniruotės laikas maloniai nustebino – 3 val. Džiaugiausi nugalėjęs maratono baimę ir po dviejų savaičių vėl subėgau tokią pačią treniruotę. Čia išties padėjo Remigijus Kančys ir trenerė Inga Juodeškienė. Tai buvo pirmieji žmonės, kurių noras padėti ir svarbūs patarimai įnešė aiškumo mano treniruotėse.

PaveikslėlisKitas etapas – 6 savaičių pasiruošimas prieš varžybas. Po nelengvų 4 savaičių darbo ir surinktų 600 km. labiausiai bijojau fizinio išsekimo ar traumos. Džiaugiuosi, kad to pavyko išvengti. Treniruotės vyko du kartus per dieną, buvo tikslios ir labai naudingos. Prie to prisidėjo olimpietė Diana Lobačevskė (ačiū Tau, Diana). Pasiruošimo metu kartas nuo karto stengdavausi sudalyvauti įvairiose varžybose, Trakų pusmaratonio treniruotėse – aplinkos pakeitimas, susitikimas su kitais bėgikais yra labai svarbu, ypač kai tenka per treniruotes bėgioti vienam.

PaveikslėlisPaskutinę ilgą treniruotę dariau likus dviems savaitėms iki čempionato. Dalyvavau Vilemų (arba Totilo) maratone, kur turėjo būti ilgas ir lengvas bėgimas. Po maratono turėjau pilnai atsigauti per dvi savaites ir maksimaliai būti pasiruošęs 100 km. bėgimui. Tačiau jaučiausi per daug gerai ir įsivėliau į varžybas. Kad darau klaidą supratau kokiam 32 km. ir numetęs tempą finišavau per 2 val. 44 min. Tačiau buvo per vėlu ir padarinius jaučiau bėgdamas Europos čempionate.

PaveikslėlisRezultatas. Varžybų tikslas buvo vienas – išbėgti iš 8 valandų. Tik tokiu būdu galima gauti leidimą startuoti pasaulio čempionate. Bijau sumeluoti, bet per visą Lietuvos istoriją šią ribą sertifikuotoje trasoje pavyko kirsti gal kokiems 6 bėgikams, iš kurių dalis jau aktyviai nebėgioja. Taigi oficialiai planas buvo pagerinti savo rezultatą 40 min. Kadangi visada norisi „iššokti aukščiau bambos“ neoficialus tikslas buvo subėgti per 7:30. Tam buvau susidaręs netgi planą. Palyginkime jį su apytiksle realybe bei praeitų metų šimtine:

Atstumas (km.)

Planas

2013m.

2012m.

21

1 val. 32 min.

1 val. 21 min.

1 val. 37 min.

42

2 val. 57 min.

2 val. 48 min.

3 val. 11 min.

50

3 val. 42 min.

3 val. 24 min.

3 val. 51 min.

60

4 val. 27 min.

4 val. 12 min.

4 val. 54 min.

70

5 val. 11 min.

5 val. 03 min.

5 val. 51 min.

80

5 val. 55 min.

5 val. 57 min.

6 val. 47 min.

90

6 val. 39 min.

6 val. 49 min.

7 val. 47 min.

100

7 val. 30 min.

7 val. 49 min.

8 val. 39 min.

 Fiziškai buvau pasirengęs, tačiau psichologiškai vis dar nesu subrendęs subėgti 100 km. nesustojus. Net ir dabar žiūrėdamas į rezultatus negaliu suvokti, kaip įmanoma bėgti tiek laiko be sustojimo. Tikiuosi, kad su patirtimi ateis ir tvirta valia. O šį kartą eiti pradėjau nuo 47 kilometro.

PaveikslėlisTrasa buvo sunki ir tai buvo matyti lyderių laikuose. Man kalnai nėra prie širdies, taigi trasa taip pat nepatiko. Laikrodis rodo kad sukilimas per trasą buvo 514 metrai, nusileidimas – 463 metrai. Tuo tarpu Vingio parke buvo tik 3 metrai.

PaveikslėlisNebėgu – negeriu. Praeitų metų mano šimtinės didžiausia klaida buvo ta, kad valgyti pradėjau tik nuo 50 kilometro. Dėl šios priežasties nusilpo organizmas ir vėliau užspazmavo kepenys. Taip pat mažai vartojau geliukų, turbo šokaladukų ir kitų mišinukų. Šiais metais planavau suvartoti protu nesuvokiamą kiekį chemijos – po vienetą kas 5 kilometrus.

PaveikslėlisProblema šį kartą buvo vanduo. Maitinimo punkte 32 kilometre sustojau pirmą kartą atsigerti. Per čia mano sugaištas sekundes, iki tol kartu bėgęs Gediminas, kuris gėrė patogiai į savo buteliukus supilstytą vandenį. atsidūrė už kokių 30 metrų. Taip iki pat trasos galo jo nepavijau.

Paveikslėlis

Sunku gerti iš stiklinės, lygiai taip pat kaip akimirksniu iš organizatorių gausiai apkrauto stalo išsirinkti tai, ko tau reikia. Ant šio stalo buvo galima rasti traškučių, pašteto, sultinio, šokolado, bananų, slyvų, apelsinų, gliukozės gėrimo, vandens, kolos, kavos. Kolą pradėjau gerti nuo kokio 50 kilometro, o kokiam 55 kilometre neradęs pripiltos stiklinės pagriebiau šalia stovėjusią skardinę. Toliau pabėgęs perskaičiau jog nešuosi alų. Juokinga situacija.Teko gerti tai ką turėjau arba kęsti troškulį. Tęsti varžybas buvo kur kas linksmiau.

PaveikslėlisDžiaugiuosi įvykdęs normatyvą į pasaulio 100 km. čempionatą. Tikiuosi kad kur kas geriau seksis atstovauti Lietuvą Pietų Afrikoje spalį vyksiančiose varžybose. Tuo tarpu Europos čempionatas buvo paskutinė stotelė po kurios užtarnautas poilsis.

Paveikslėlis

Reklama

2 comments

  1. Čia tai pasijuokiau smagiai! Vienas geresnių atvejų – “Teko gerti tai ką turėjau arba kęsti troškulį. Tęsti varžybas buvo kur kas linksmiau.”

    Ir tada dar klausmas. Negi pas juos bėgikams padeda alų??

  2. Kadangi tuo metu kartu vyko FR 100 ir 50 km. čempionatas (šventė vietiniams) – ne visi atletai buvo tokie atletiški kaip galėtum pagalvoti. Rezultatui bėgantiems buvo gliukozė, kola, kava, vaisiai. Kitiems – alus, vynas, pelėsiniai ir kiti sūriai, sriuba, sultinys, arbata, sumuštiniai su kepenėlių paštetu, traškučiai…

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s