VLN challenge‘13

PaveikslėlisTikiu, kad Tu taip pat priėmei iššūkį ir kartu su kitais 1000 dalyvių sėkmingai sudalyvavai savaitgalį vykusiose jau penktus metus iš eilės organizuojamose  multisporto varžybose „Vilnius challenge 2013“. Jei ne, pirmyn registruotis kitiems metams, nes renginys yra tikrai vertas dėmesio, o dalyvių skaičius ribotas.

PaveikslėlisTrumpai apie renginį mano akimis. Pirmiausia, sąlygos sudalyvauti šiame renginyje yra sudarytos visiems, kadangi yra pradedančiųjų, mėgėjų ir elito trasos. Taigi, jei neturi žalio supratimo kas yra orientavimasis – pasirink lengviausią trasą. Jei esi pasportuojantis – imk mėgėjų. Tačiau nesvajok joje laimėti. Keista, bet ar čia organizatorių neapsižiūrėjimas, o gal pačių laimėtojų savikritiškumas ir baimė, tačiau atletai, kurie beveik miega su žemėlapiu rankose renkasi mėgėjų trasą. Man labai keista ir netgi nesuprantama. Tuo tarpu elito klasėje didžioji dauguma dalyvių – pakvaišę mėgėjai. Nežinau kaip Tu, bet aš verčiau būsiu paskutinis tarp profesionalų, negu pirmas vaikų tarpe.

Foto autorius: Mantas Puida

Mano komandoje, kurios pavadinimas buvo „DAR PAŽIŪRĖSIM!” dalyvavau kartu su Povilu Červonka. Jis buvo komandos „smegenys“. Atvirai, beveik neturiu patirties orientavimosi sporte, todėl dėkingas savo kolegai, kuriam šį kartą teko dirbti ir už mane, kol aš bandžiau susiorientuoti kurioje vietoje esame.

PaveikslėlisFoto autorius: Jovita Meškauskienė

Tikiu kad juoksiesi, bet išduosiu paslaptį, kaip mes, vos per plauką prizininkais netapę elito mėgėjai, ruošėmės šioms varžyboms. Taigi, kelios dienos iki varžybų pasiskolinau iš draugo dviratį. Tada išsitraukiau lygiai metus nuo praeitų metų „Challenger“ nejudintus smėlėtus riedučius. Nusipirkau kelio įtvarą. Treniruotes pradėjom iš vakaro. Susikrovėm riedučius ir su dviračiais nurūkome į Vingio parką. Kadangi prasidėjo žiaurus lietus, su riedučiais apsukom vieną ratą aplink estradą ir grįžom namo. Tiek tų treniruočių. Apšilom gan šlapiai.

Paveikslėlis

Foto autorius: Lukas Rostovskis

Šiais metais daugiau dėmesio skyrėm aprangai, maistui, gėrimui. Po 2012 metų juodo sušalimo prisidėjome daug atsarginių rūbų. Dalį pasilikom daiktų saugojimo „garde“, dalį nešėmės su savimi, dalį palikom prie dviračių. Iš maisto nešėmės šokoladų, sausainių, vaisių. Taip pat naudojom geliukus ir vartojom magnį profilaktikai nuo mėšlungio. Iš gėrimų nešėmės po litrą izotoniko, prie dviračio buvom pasilikę dar vieną litrą, garde – atsigėrėm kolos, ir dar sustoję parduotuvėje nusipirkom du po 1.5L negazuoto mineralinio vandens. Taip pat pasivaišinom nemokamai dalinamu RedBull.

PaveikslėlisFoto autorius: Karolis Bakūnas

Pačios varžybos prasidėjo nuo loginių užduočių ir orientavimosi mieste. Prie Užupio griebėm plaustus ir Vilnele traukėm iki Neries, o Nerimi iki pat už Baltojo tilto prie VCUP esančios prieplaukos. Tada prabėgom mini kliūčių ruoželį ir užsukę į „gardą“ pasiėmėm riedučius ir toliau orientavomės po miestą, lindom į požemius. Kadangi dalyvavau su lengvais bėgimo bateliais, Vilnelėje per batą persidūriau pėdą su stiklu. Taip pat Vilnelės šaltas vanduo priminė man apie dar nesugijusį kojos sąnarį. Iš vandens iki kūčių ruožo atšokinėjau ant vienos kojos ir jau sukosi mintys netgi apie pasitraukimą iš varžybų. „Garde“ išgėriau pradžioje vieną, poto dar dvi tabletes nuo skausmo. Pradėjau bėgti – sąnarys įšilo ir iki pat varžybų pabaigos jokių problemų nebeturėjau. Tiesa, perspėju, taip geriau nedaryk! Nepamiršk, sveikata yra svarbiausia.

PaveikslėlisFoto autorius: Donatas Lazauskas

Toliau varžybas tęsėme nešdamiesi kuprines su riedučiais. Atsilikome nuo lyderių, pradėjome daryti klaidas orientuodamiesi. Pribėgę Vingio parką pradėjome riedučių rungtį. Čia reikėjo apsukti du didelius ratus. Sunkiausia buvo įveikti kalną prie estakados, nes buvo labai slidu ir tiesiog nebuvo kaip atsispirti. Čia pasirinkome šalikelę ir tiesiog užbėgome per žolę ir žemę. Po rungties palikome riedučius ir patraukėme stadiono link kur laukė šaudymo iš lankų rungtis. Iš 5 šūvių nepataikai į taikinį – bėgi baudos ratą. Povilas pataikė iš antro karto, todėl iš karto tęsėme varžybas baidarėmis. Nesustodami irklavome apie 40 minučių. Vėliau prasidėjo orientavimasis dviračiais po mišką. Mus pasivijo viena komanda, kuri lėtai tačiau užtikrintai rinko miške paslėptus punktus. Kurį laiką buvome tikrų tikriausia jų „uodega“, ir aišku už tai dėkojom ir prašėm nepykti. Galų gale toks tas žaidimas.

PaveikslėlisFoto autorius: Donatas Lazauskas

Sekanti užduotis – ugniagesių treniruočių pastatas, kur į pirmą aukštą reikėjo virve užlipti, o nuo ketvirto nusileisti. Buvo smagu. Toliau varžybų trasa pradėjo kirstis su mėgėjų grupe. Čia vėl prasidėjo panika ir klydimas. Palikus dviračius sustojimo vietoje apsaugos darbuotoja nurodė bėgti toliau ir įveikinėti virvių kliūtį. Aišku mums nurodė bėgti ne į tą pusę ir čia praradome daugiau nei pusę valandos.

Paveikslėlis

Iš naujo susiorientavus keturis kartus įveikėm elitui skirtą virvių rungtį, po kurios jau buvo sunku iškelti rankas aukštyn.  Buvo likę viena valanda, ir matėme kad sunkiai spėsime į varžyboms skirtą laiką. O laikas buvo – 9 valandos, o už kiekvieną pavėluotą minutę turėtum paaukoti vieną surastą punktą. Rizikavome įveikti visą trasą ir spėti į 9 valandų limitą. Juolab kad pabaigoje laukė varžybų perliukas – nusileidimas virve nuo VCUP pastato ant Baltojo tilto.

PaveikslėlisFoto autorius: Ieva Buzdeikaitė

Trasoje buvo paslėptų – žemėlapyje nepažymėtų punktų. Vieną tokį pražiopsojom taupydami laiką ir kirsdami kampą. Mums užskaitė iki tol teisingai surinktus 54 punktus, o visų likusių, nors ir atsižymėjome, nebefiksavo – tokios tos negailestingos taisyklės.

PaveikslėlisSu dviračiais privažiavome Baltąjį tiltą. Ten laukė ne tik pačios maloniausios užduotys, bet aišku ir eilės. Pirmiausiai reikėjo užlipti sienele ir tada nusileisti virve nuo tilto į upę. Sunkiausia buvo išlipti iš Neries – atsispirti nebuvo kaip, prisitraukti nebebuvo jėgų. Ačiū šalia stovėjusiems žmonėms, kurie mums ištiesė pagalbos ranką! Dar keli punktai mieste ir varžybų perliukas – kopėčiomis užlipom ant VCUP pastato stogo ir virve nučiuožėm iki pat Baltojo tilto. Fantastika!

Paveikslėlis

Varžybose užtrukome 8 val. 55 min. Mano laikrodis rodė kad trasoje susukome 64 km., tačiau požemiuose ir dar po jų kurį laiką bėgau be GPS. Taigi pakankamai realu, kad surinkome netoli 70 kilometrų. Kadangi prie paskutinių užduočių matėme daug varžovų, prognozavome sau tarp 10 ir 15 vietos. Susikrovėme daiktus ir išvykome namo. Vakare gavau žinutę iš renginyje tuo metu dar pasilikusios Miglės, jog elito grupėj užėmėm 3 vietą. Begalo džiugu!

PaveikslėlisMan multisporto varžybos „Vilnius challenge“ yra aktyvus laisvalaikio praleidimo būdas. Svarbiausia čia įveikti save, įveikti baimę, nuovargį, šaltį, karštį, įveikti visą trasą. Vieta turnyrinėje lentelėje yra visiškai nesvarbi, nors neslepiu – labai džiaugiuosi užėmęs aukštą vietą. Varžybų metu, jei tik galėdavau, padėdavau kitiems dalyviams, jei žinodavau kur paslėptas punktas – visada nukreipdavau reikiama linkme.

PaveikslėlisFoto autorius: Jovita Meškauskienė

Dauguma dalyvių buvo tokie – todėl varžybų sunkumas, sudėtingos situacijos buvo lengvai išspręstos draugiškumu. Taip pat buvo labai draugiški savanoriai, kurie visada su šypsena pagelbėdavo. Dėkoju savo nuostabiai žmonai, kuri laukė manęs 4 valandas su sumuštiniais, sausainiais, kava ir sausais rūbais! Dėkoju savo komandos draugui, su kuriuo jei tik bus galimybė, būtinai sudalyvausiu ir kitais metais šiame šauniame renginyje.

Paveikslėlis

Vis dar nesuprantu, kodėl nepabandau triatlono

Paveikslėlis

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s