VLN maratonas

Po savaitgalį vykusio tarptautinio Vilniaus maratono euforijos ištikti bėgikai vis dar laiko aukštai iškėlę rankas, užkabintą medalį vertina kaip prabangiausią papuošalą, maniakiškai rėkia „MES NORIM DAR!“, ir net neabejoju – kuria planus kaip nuo rytojaus pradės treniruotis kitų metų bėgimui. Daugiatūkstantinę entuziastų grupę pritraukęs šalies maratonas dovanojo naujus potyrius, gerą  nuotaiką, puikias emocijas ir vienareikšmiškai profesionaliai organizuotą renginį.

ImageMano maratono istorija. 2007 metais pirmą kartą pabandžiau įveikti pusmaratonį. Trasoje sugaišau apie 1:40 val., tiesa bėgau su kareiviškais batais ir uniforma. Jaunatviškas maksimalizmas kitais metais iš karto atvedė prie maratono linijos. Tai buvo velniškai sunkus bėgimas, kai pirmą pusę subėgęs per 1:20 val., antrąją šlubavau 2:19 val. (bendras laikas 3:39 val.). Ar bent įsivaizduoji, psichologiškai atsigauti ir maratono baimę įveikti man prireikė net 6 metų! Tik iš naujo atradus save ultra ilgose 100 km. ir 50 km. distancijose, kilo noras pagaliau nugalėti tuos mistinius 42 kilometrus.

Image Rezultatai. Varžybų nugalėtojai nė kiek nenustebino. Stodamas prie starto linijos galėčiau lažintis iš 20 kilometrų kas laimės ar kas bus prizininkai. Džiugu, kad kartais neatvykus rimtesniam bėgikui ant podiumo sudaroma proga užlipti pasportuojančiam mėgėjui. Ar kada atkreipei į tai dėmesį? Paimkim šių metų pusmaratonio rezultatus. Nugalėtojas svečias Ibrahim (1:06 :08) ir antros vietos nugalėtojas Marius Diliūnas (1:08:39) rimtai atitrūko nuo trečios vietos nugalėtojo Nerijaus Markausko (1:14:10). Lietuvos maratono čempionato rezultatuose panaši situacija: 1 vt. Tomas Venckūnas (2:27:19), 2vt. Aurimas Skinulis (2:29:35), 3 vt. Antanas Žukauskas (2:48:43). Taigi, akivaizdu jog bėgimo lauke vyksta dviejų grupių, elito ir mėgėjų, mikrokova. Šiek tiek gaila, bet šį kartą pralaimėjau savo grupės varžovui 6 sekundėmis. Trasoje užtrukęs 2:48:49 bendroje įskaitoje užėmiau 6-ąją vietą, o Lietuvos maratono čempionate 4-ąją.

ImagePasiruošimas, taktika ir eiga. Varžyboms kažkaip specialiai tikrai nesiruošiau. 20 dienų prieš VLN maratoną dalyvavau  „Daugavpils 50 km. race“, prieš 15 dienų startavau naujo sporto klubo „GOODLIFE“ atidarymo 10 km. bėgime. Treniruotėms ir varžyboms įgavus pagreitį teko viską nutraukti – dėl organizmo išsekimo ir prisikabinusios ligos. Lovos rėžimas naudos galutiniam rezultatui vargu ar davė, bet tikrai sudrausmino treniruojantis „be galvos“. Iš maratono pasiruošimui skirtų  „Nestle“ seminarų panaudojau 10 dienų pasiruošimo taktiką. Paskutinį ilgą 2 val. bėgimą dariau likus 10 dienų, vėliau bėgau kartą 20 km. distanciją, ir galiausiai perėjau prie trumpesnių, vos 10 km. siekiančių lėtų bėgimų su keliomis pagreitėjimo atkarpomis.

Image
Goodlife Photography

Tai turbūt pirmosios mano rimtos varžybos, kuriose taktiką „pradžioj spausk, o vėliau bus kaip bus“ pakeitė „svarbiausia NESKUBĖTI“. Planavau  pusmaratonio distanciją kirsti per 1:18:00 val., o geriausiu atveju visą maratoną subėgti per 2:40:00 val. Tačiau, galbūt dėl per didelio atsipalaidavimo, jau pirmoje pusėje sugaišau 2 min. per daug, o antrąją pusę subėgau 9 min. prasčiau už pirmąją. Nuo pirmųjų kilometrų bendroje maratono įskaitoje bėgau 5. Pirmasis ketvertukas, tame tarpe ir Antanas Žukauskas, ilgą laiką turėjo 6 minučių, vėliau dar didesnį pranašumą. Pradėjus bėgti antrąjį ratą likau visiškai vienas. Jokių varžovų į abi puses, jokių sirgalių – tik tuščia gatvė. Šioje vietoje neradau savyje motyvacijos nenumesti tempo, kilo netgi tokios mintys kad pasirinkau blogą taktiką. Likus bene 10 kilometrų pamačiau artėjančius varžovus. Ir tik tada, kai aplenkė svečias už užsienio, pradėjau budintis. Jaučiausi pratinginiavęs visą trasą. Likus apie 300 m. pamačiau einantį Antaną! Negalėjau patikėti savo akimis – juk jis buvo mažiausiai 6 min. priekyje. Artimiausias varžovas dirstelėjęs per petį ir pamatęs mane iš toli spurtuojantį tą patį sėkmingai padarė ir vos 6 sekundėm laimėjo. Sveikinu, šį kartą jis buvo stipresnis. Kaip matom, dvi jau mano minėtos strategijos davė beveik vienodą rezultatą. Skirtumas tik tas, kad kolega baigė distanciją, tikrai nesumeluosiu –  „kominis“, o man tai buvo vienos smagiausių tinginiavimo, savęs neprievartavimo varžybų, po kurių iškart stojau prie Rimi šeimos 4,2 km. starto linijos. Buvo žiauriai smagi diena (keletas foto).

ImageAsmeniškai renginio organizatoriams parašyčiau aukštą balą. Dėkoju visiems kas palaikėt, rėkėt, plojot, grojot, maitinot, girdėt, fotografavot.  Raginančių buvo labai daug – visi jie pavertė eilinę dieną ŠVENTE. Tai bėgimo kultūrą kilstelėjo laipteliu aukščiau. Iki greito!

—————————————————————————————————————–

Reklama

3 comments

  1. Tikrai, nė vieno priekaišto organizatoriams nesugalvoju.. Na, gal marškinėlių ne visi savo dydžio gavo…

  2. Ar tik kartais ne su New Balance RC 1600 bėgi? Labai domina šitas modeliukas, norėtųsi išgirsti atsiliepimų..

  3. Taip, Mariau, NB RC 1600. Esu labai patenkintas šiais batais. “Maratonkės” tipo, išties greiti ir neįtikėtinai lengvi, tinka nuo 3 km. iki ultra nuotolių. Minusai būtų tokie – nėra nieko kas padėtų stabilizuoti pėdą, reikia turėti pakankamai taisyklingą žingsnį, na ir blogiausia – pakankamai greitai susidėvi padas. Apibendrinus – griebk ir naudok vien per varžybas.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s