12 val. ultramaratonas

Bėgimas, kaip ir visa mūsų elgsena, turi turėti konkretų tikslą. Tiek eidamas į treniruotes turėtum būti apsisprendęs kiek kilometrų bėgsi, tiek stodamas prie starto linijos – būti apsisprendęs kokiu greičiu bėgsi, kokiam laikui, nuo kada greitėsi ir panašiai. Bet tik uždarius namų duris, ar su lig starto šūviu viskas pasikeičia. Planas lieka planu, o tu grįžti nukabinęs nosį nepasiekęs sau keliamų tikslų. Pralaimėtojas?! Tikrai ne. Suprask,  jeigu planą pavyktų įgyvendinti 100 procentų tikrai nereikštų, kad tu buvai stiprus. Tai tik parodytų jog planas buvo blogas nes tikslai – per maži! Ką tik grįžau iš Italijoje vykusio „ultramaratona del Tricolore“, kuriame planas buvo per 12 val. nubėgti 130 kilometrų.

PaveikslėlisKodėl 12 val. maratonas? Tam buvo keletas priežasčių. Nekartą esu sakęs, jog negali išmokti bėgti nebėgdamas. Su ultra distancijomis yra gana sudėtinga, nes tokių pamokų per metus gali leisti vos kelias. Po paskutinio 50km. ultramaratono jaučiausi pilnai atsistojęs ant kojų ir pasiruošęs įgauti daugiau patirties. Tuo pačiu tai buvo alternatyva atšauktam Pasaulio 100 km. čempionatui Dubajuje. Antra priežastis – neapsakomas smalsumas. Įveikus 100 km. distanciją, liko neaišku kas yra už šios ribos. Vedinas ligotų minčių save kada nors išbandyti 24 valandų bėgime, nutariau kad prieš tai būtinai reikia sudalyvauti 12 val. varžybose.

PaveikslėlisPasiruošimas buvo iš ties per silpnas. Surinkau per mažai kilometrų, dariau per mažai ilgų treniruočių, bėgau greitai ir nepastoviai. Vaizdas toks kad ruošiausi kažkokioms greitoms varžyboms ar velniai žino kam, tikrai ne ultramaratonui. Nuo rugsėjo pradžios iki šių varžybų, per pusantro mėnesio suspėjau sudalyvauti aštuoniose varžybose, iš jų viename maratone. Visos kitos buvo trumpos ir greitos. Tik likus kelioms paskutinėms savaitėms pradėjau mokytis bėgti lėtai ir pastoviu greičiu, stengdamas kad pulsas nepakiltų aukščiau 140. Sekėsi neblogai, todėl, iš esmės, toks ir buvo ateinančių varžybų planas. Sunkiausia buvo paskutinę savaitę atsisakyti kofeino. Čia rėmiausi patvirtinta, ir kitų bėgikų giriama kofeino dieta. Ji turi stulbinančios galios tam tikroje varžybų fazėje pavartojus kofeino, išgėrus kavos ar kolos.

PaveikslėlisPačios varžybos vyko ratais po 1022m. . Tai buvo visiškai lygi kartodromo trasa. Iš viso dalyvavo 146 sportininkai: 22 maratonininkai, 46 -6 valandų bėgikai, 6 – 100 kilometrų ir 70 – 12 valandų entuziastai iš Šveicarijos, Švedijos, Latvijos, Lenkijos, Slovėnijos ir aišku Italijos, bei Lietuvos. Šios varžybos organizuojamas vos trečią kartą, o 12 val. bėgimas dar tik antrą. Organizatoriai buvo tikrai profesionalūs ir paslaugūs. Jie ne tik motyvavo nepasiduoti ir bėgti, bet prie visų dalyvių prieidavo ir pasiteiraudavo ar viskas gerai, ar nereikia pagalbos. Negaliu nepriminti prieš pusmetį Lietuvoje vykusio „Baltic cup“ 100 km. varžybų, per kurias pasimetę dalyviai ieškojo organizatoriaus, ir to, jog, kaip bebūtų apmaudu, ligi šiol nėra nei paskelbto mano rezultato, nei grąžinto startinio mokesčio – o juk taip žadėjo. Šių organizatorių abejingumas ir neveiksnumas verčia ieškoti teisybės aukštesnėse institucijose, tačiau apie tai tikrai ne šįkart…

Varžybos truko nuo 8 iki 20 val. Rytas buvo gana drėgnas ir ūkanotas. Dieną sinoptikų duomenimis turėjo būti apie 25 laipsnius, tuo tarpu mano laikrodis užfiksavo netgi 29,9 laipsnius karščio. Vidutinė 12 val. temperatūra gavosi 23 laipsniai. Lyginant 2012 metų nugalėtojų trejetuko kilometražą (128,851 km., 128,520 km., 117,773 km.) su 2013 metų (130,459 km., 130,106 km., 128,289 km.) akivaizdu, jog dalyviai šiais metais buvo stipresni.

PaveikslėlisIš viso įveikiau 122,287 kilometrus tarp vyrų užimdamas 6-ąją vietą (amžiaus grupėje 1-ąją), nors laikrodis, su kuriuo bėgau rodo 125,040 km. (su organizatoriais dar sutikrinsime su kiekvieno rato laikais ir išsiaiškinsime ar 3 ratai tiesiog buvo nepriskaičiuoti ar  tiesiog Suunto kažką apsiskaičiavo). Bet kokiu atveju su savo oficialiu kilometražu praeitais metais būčiau užėmęs 3 vietą. Taip pat, kaip pasaulinė statistika rodo, 12 val. LT rekordas nuo 2010 m. (121,816 km.) priklausė tuo metu paros bėgime dalyvavusiam Aidui Ardzijauskui. Taigi, šis mano įveiktas atstumas galėtų būti laikomas šalies geriausiu rezultatu. Aišku neoficialiai, nes mūsų šalis nei ultra rezultatų, nei rekordų kol kas nefiksuoja. Mat nėra reglamentuota…

PaveikslėlisBėgti sekėsi gerai tol, kol stipriai neužkaitino. Klaidas pradėjau daryti jau nuo pirmojo rato. Bandžiau save stabdyti ir bėgti vien pagal pulsą, tačiau jis labai šokinėjo, dažnai pakildamas net iki 160. Lėtai bėgti buvo neįprasta, nepaprastai nepatogu ir netgi sunku. Pirmą kartą sustojau įveikęs 42 km., po 3 val.06 sek.. Pajutęs, koks gėris yra trumpam prisėsti – mėgavausi šiuo nuodu pradžioje kas 3 ratus, po to vis dažniau. Pirmoji kritinė riba buvo 75-80 km. nes tiesiog nebepakėliau karščio. 6 valandas išsilaikęs lyderio pozicijoje, ties 7 val. atžyma nuo pirmojo atsilikinėjau jau kelias šimtais metrų. Peržengus 80 km., išgėrus kavos beliko skaičiuoti tik kelis kilometrus iki šimtuko, kurį kirtau 8 val. 49 min. Nekantriai laukiau, kada pasieksiu tą ribą, nuo kurios ir prasideda 12 val. varžybų malonumas. Deja, antras lūžis įvyko čia pat. Tebuvo vos 103 km. ir truko apie 45 minutes (iki 108 km.) kol supratau kad tai yra viskas, daugiau bėgti nebegaliu. Bet vis dar galiu eiti! Be sustojimo 2 paskutines valandas žygiavau sparčiu, 8 km/h greičiu.

PaveikslėlisPabaigai, dėkoju mane palaikiusiai žmonai. Be jos motyvavimo ir pagalbos turbūt būčiau sustojęs po pirmojo malonaus prisėdimo. Be to vien 12 valandų atidžiai laukti yra ką veikti. Smagu, kad jos indėlį organizatoriai taip pat įvertino skirdami netgi didesnį medalį už mano. Be to nuoširdžiai dėkoju visiems savo rėmėjams: GeneralFinancing, Alfa klinikai ir Gydomąjai kosmetikai, kurių indėlis yra labai svarbus.

Apibendrinant, matematiškai skaičiuojant per 12 val. įveikti 130 km. yra vieni juokai. Realybėje, tai yra velniškai sunku. Šį kartą savo tikslo nepasiekiau ir trasa mane įveikė. Tačiau žinau viena, kad jei ne šiandien, tai kitą kartą tikrai pasieksiu savo. Taip pat žinau, jog 24 valandų bėgimui esu dar nepasiruošęs.

—————————————————————————————————————————–

Reklama

One comment

  1. Vaidai, tau ne viskas gerai 🙂 tiek ratų. Aš tiek nė nenubėgčiau, bet ratsi po 1,2km, net pasidairyti nėra kur, nusišaučiau po kokio 5 ar 6 rato 🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s