Pasaulio čempionatas plentu

Pasvajokim. Pabandyk įsivaizduoti jei turėtum pasirinkimą, ar kiltų mintis pasiskelbti save Dievu? SEL‘ui kilo. O tarkim, jei turėtum balsą, ar užėmęs kokiam tai maratone 3 vietą šiktum miltais kad  niekas tavęs neklauso? Šitkajavas šiko. Štai pabandyk įsivaizduoti kad esi šalies pramogų elitas, užkietėjęs vakarėlių maratonininkas, ar tau kiltų mintis varžybų metu sukti bėgimo porno filmą? Kaunas susuko. Galiausiai, jei laisvalaikiu lengvai pabėgiotum, ar kiltų mintis save vadinti bėgiku? Juk patys save taip ir vadinam!.. Žinai, net ir visagaliui popsizmui atkakliai bandant paimti viršų, paprastumas jau seniai niekam nežinant tupi viršūnėje. Su tuo ir sveikinu Aleksandrą Sorokiną, kuris šiame pasaulio 100 km. čempionate užėmė nepaprastai aukštą 10-ąją vietą.DSC_0028

Lietuvių rezultatai, statistika istorijai. Aleksandr Sorokin 6:50.34 (10 vt.), Vaidotas Baužys 8:18.45 (79 vt.), Vaidas Žlabys 8:25.01 (82 vt.) – komandinė 16 vt. (iš 21). Rytis Zajančkauskas 9:05.59 (96 vt.). Viktorija Tomaševičienė 9:51.52 (48 vt.), Vaiva Marcinkevičienė 10:14.01 (51 vt.), Vaiva Skipitienė – DNF. Startavo – 73 moterys ir 136 vyrai, finišavo 55 moterys ir 106 vyrai. Beveik visi komandos nariai pasiekė savo PB. Išties šaunu!image1Pasiruošimas. Vykti į šį čempionatą nusprendžiau likus mėnesiui, nes tiesiog susidėliojo visi darbai taip, kad tuo metu sėkmingai atsirado laisvo laiko. Visą mėnesį jokio TRAIL bėgimo, keli ilgi išbėgimai ir mano nemėgstami pagreitėjimai po 3 kilometrus. Taip pat pradėjau bėgioti rytais po 30 min., plaukiojau ežere, važinėti riedučiais. Visa tai man leido surinkti solidžius 700 km. per mėnesį. Tačiau dvi savaitės prieš išvykimą išsižiojęs dviratininkas užvažiavo ant mano riedučių, dėl ko turėjau labai skausmingą kritmą, bei savaitę prieš sugebėjau peršalti.grafikasVaržybų strategija. Meluočiau, jei sakyčiau kad man ypač patiko ratukai po 10 km., nors tai ir leido lengviau strateguoti visą eigą. O pati strategija man buvo visiškai nauja: pradžioje bėgti pagal pulsą (140), vėliau stengtis išlaikyti pastovų vidutinį greitį taip distanciją įveikiant per man pačiam garbingas 7:30.00. Maitinimo strategija taip pat pakeičiau šimtu procentų – 1 maitinėlėje (1 km.) IZO gėrimas arba geliukas, antroje (6 km.) – elektrolitai. Antroje pusėje varžybų – mano taip mėgstamas kofeinas. Idėja tokio maitinimosi paprasta: cukrus energijai palaikyti + pastovus mineralų atstatymas + budrumas.UntitledVaržybų eiga. Pradžioje kankinausi ir buvo nepaprastai sunku nuolat save stabdyti. Kiek vėliau pradėjau bėgti kartu su kroate Marija Vrajic (čempionate finišavo 3 vt.) ir panašu kad mums abiem šis tempas (planuojamas įveikimas 7:27.11) buvo labai priimtinas. Man tai buvo visiškas atradimas – ultra bėgti ne vienumoje, nors ir visiškoje tyloje. Visgi likus 30 km. pasidaviau skausmui, kurių vienas stipriausių buvo nugaros (panašu kad nuo netaisyklingo plaukiojimo). Pirmieji 70 km. buvo nepaprastai geri – gal tik per daug prisitaupymo pradžioje. O paskutinieji 30 km. buvo visiškai duobėje, nors viduryje sugebėjau spustelti stengdamasis įtilpti į 8:00.00 val. Deja, nesėkmingai.

Apibendrinimas. 82 vieta, kad ir pasaulyje, man nėra vieta. 8:25.01 taip pat nėra 7:30.00. Nors tai buvo netgi šeštosios ultramaratono varžybos ar antrasis pasaulio čempionatas šiais metais, negaliu niekaip pateisinti savo tokio rezultato. Kažką darau ne taip! Blogiausia tai, jog nesusitvarkau savo vidinio gyvenimo. Ir kol neturiu vidinės ramybės savyje, tol daugiau manyje yra pirato, nei bėgiko. Taigi, Draugai, į kurį ULTRĄ plauksim toliau?

Reklama