video ULTRA EKO žygis

V-I-D-E-O BLOGAS
IMG_20160624_140920
YouTube – ULTRA EKO žygis

Per ilgąjį savaitgalį sugalvojau nuvykti į man pačią gražiausią vietą Lietuvoje – Nidą. Esu profesionalus ultramaratonininkas, ilgų nuotolių bėgikas, siekiu populiarinti sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą, skatinti ekologišką ir gamtą tausojantį laisvalaikį.

Kadangi mėgstu mūsų pajūrį ir aktyvų laisvalaikį, „Ultra Eko žygio“ idėja man kilo kaip pasipriešinimas visai masei, kuri tūkstančiais automobilių užplūdo Kuršių neriją. Labai norėtųsi, kad žmonės labiau žinotų apie alternatyvius keliavimo būdus ir rinktųsi juos dėl naudos savo sveikatai ir gamtai.

Taigi, viskas prasidėjo nuo to kad kartu su Vaidotu Baužiu į šį nuotykį sausakimšu autobusu iš Vilniaus į Klaipėdą išvykome 6 ryto, penktadienį. Nusipirkę vandens ir vaisių, persikėlėme į Kuršių neriją ir nužygiavome Smiltynės molo link. Startavome lygiai 11 valandą, esant 25 laipsnių temperatūrai, atsisukę į Nidos pusę.

Pirmoji atkarpos dalis buvo sunkesnė nei tikėjomės, nes bėgti per atviras vietas kepinant vidurdienio saulei buvo tiesiog neįmanoma. Kas valandą stodavome pailsėti ir atsigaivinti pavėsyje. Pirmoji mūsų didesnė stotelė buvo Juodkrantėje, kurioje suvalgėme sušių, pasidžiaugėme vaizdais, atstatėme vandens balansą ir išbėgome tolyn. Neskubėdami Nidą pasiekėme 20 valandą vakaro iš viso išgėrę po 7 litrus vandens. Pusiaukėlė įveikta!

Perpildytoje Nidoje nusipirkę vandens apsiprausėme, pavakarieniavome ir nukeliavome į paplūdimį laukti saulėlydžio, klausytis muzikos ir bendrauti su ten bepoilsiaujančiais draugais. Su visais vaikščiojimais pirmąją žygio dieną viso įveikėme 72 kilometrus, nors tikėjomės, kad bus 49.

Pailsėję ir išgėrę kavos startavome nuo Nidos uosto 1:30 val. Sutemus ir esant 20 laipsnių temperatūrai bėgti yra kur kas lengviau nei dieną. Vis dėlto, nuovargis dėl įveiktų kilometrų ir pusdienio kovos su karščiu privertė lėtinti tempą ir tiesiog risnoti. Taip pat vandenį ir maistą, kurį vartojome visos kelionės atgal metu, reikėjo tempti ant pečių, nes pasipildymo taškai – parduotuvės – tokiu laiku niekur nedirbo. Finišavome ant Smiltynės molo 8:30 val., ankstyvą šeštadienio rytą pavargę, nemiegoję, iki raudonumo nudegusiomis rankomis ir kojomis, tačiau labai laimingi. Tą dieną įveikėme 67 kilometrus ir vakarop autobusu grįžome į Vilnių. Iš viso įveikėme 139 kilometrus vietoje planuotų 98 kilometrų ir be abejonės šį nuotykį kartosime ne sykį.

Šis „Ultra Eko žygis“ galbūt nėra kiekvienam įveikiamas, nes reikalauja tikrai milžiniško fizinio ir psichologinio pasirengimo, tačiau puikiai iliustruoja tai, kad puikiam laiko praleidimui nėra būtinas alkoholis. Manau, kad laisvalaikis su sportu yra puikiai suderinamas, ir jei nesate nusiteikę bėgti – minkite dviratį, riedėkite paspirtuku arba tiesiog daugiau pasivaikščiokite, juk ekologijos ir sveikatos klausimai turėtų būti aktualūs kiekvienam iš mūsų. Poilsiaukime atsakingai!


VAIDOTO BAUŽIO mintys po bėgimo. Ramus vakaras po to kai tik užpraeitą savaitgalį ropojau daugiau nei 100 km. kalnuose, praeitą savaitgalį bėgau ir važiavau po maratoną…
Ir gaunu žinutę
– “Rezgu tokia minti – penktadienį atsikelti, į autobusą, į Klaipėdą, ten persikeli, nubėgi į Nidą, pasibūni, tada apsisukti ir parbėgi į Klaipėdą šeštadienį arba sekamdienį vakare. Kaip tau idėja?“
– “Idėja labai įdomi 🙂
Taip taip, teisingai pastebėta – pas mane galva ir kūnas, atskiros respublikos. Toliau viskas rutuliojasi labai lengvai, apsitariam kaip ką darom, ką pasiimam iš daiktų, kaip važiuojame. Ankstyvas rytas autobuse neprailgsta, ramus pasivaikštom iki molo – tolimiausio taško ir startuojam Nidos link. Oras pasitaikė nuostabus ir super karštas, kas lėmė kad turėjome improvizuoti dėl skysčių ir maisto, bet mes niekur neskubėjome todėl mėgavomės kelione, poilsiu ir gamtos vaizdais. Nida pasiekėme pavakary super geros nuotaikos, kurios nesugadino net parduotuvėje buvusio kilometrinės eilės. O vakaras ir naktis paplūdimy leido pailsėti ir pasimėgauti ramiomis minutėmis.
Kelionę atgal iš pat pradžių buvome numatę  pradėti naktį, tai nieko ir nebekeitėm – nors buvo akivaizdu kad mūsų jėgų atsargų užteks neilgam. Na manau kad ne naujiena, kad antra dalis buvo darbinė, bet su savo nuotykiais ir iššūkiais, kurių iškyla netikėtai – kova su voratinkliais ir vorais kurie tampa dviračio takų valdovai naktimis. Rytas, jūra, molas – mes jau maudomės ir ilsimės pasiekę finišą. Taip – tikrai kartosime… ir paimsime kartu visus norinčius!


Reklama