LTU ULTRA apžvalga (1/3)

dsc05219

Nesvarbu, kokia tavo bėgimo technika, jei – taip, kaip gali, kaip moki – trypi grindinį tiek laiko, kiek reikia. Koks skirtumas, kad gyveni lygumų šalyje, bet viską atiduodamas greičiausiai užbėgi į aukščiausius planetos kalnus. Jokio skirtumo, jei kažkada buvai ištižęs žmogus, jeigu net medinėmis kojomis drąsiai iki galo kovoji už Lietuvos garbę. Nors niekas neverčia, nesvarbu, kad prarandi save žengdamas tūkstančius žingsnių vos ant metro ilgumo platformos vien tam, kad išgelbėtum, sumotyvuotum bent vieną nebetikintįĮtikintum, kad kiekvienam kūnui yra būtinas judėjimas, kad nei viena inovacija neatsiranda be rizikos, o visos ribos yra tik mūsų galvose. Niekam nesvarbu, kad negali nugalėti kito – žymiai svarbiau, kad iš širdies tiki tuo, ką darai, kaskart stengiesi nugalėti save, nesustoji svajoti, turi aiškų tikslą, sieki jo ir džiaugiesi rezultatais.

Metai baigėsi. Buvo dienų kaip tyčia, kai visišką nesėkmę teko vadinti „gerai“. Buvo, kad kojos pačios bėgo ir tu jautei aukso skonį. Kokie metai buvo mums: fenomenaliai ilgų distancijų, laukinių nuotykių ištroškusiems Ultra maratonų bėgikams? Be pagražinimų – mano trumpa LIETUVOS ULTRA 2016-ŲJŲ METŲ APŽVALGA.

Oficialūs ultra renginiai Lietuvoje.

Plentas. Paskutinis Ultra maratonas plentu Lietuvoje vyko 2013 metais Baltic cup Vilniaus Vingio parke, sukant ratus po 2.5 km. Šiose varžybose finišavo 38 bėgikai, iš kurių lietuvių tebuvo 11. Iš šono stebint Gedimino pergalingą finišą su nauju Lietuvos 100 km. rekordu, buvo galima tikėtis ultra perspektyvos mūsų šalyje bei didesnio lietuvių susidomėjimo. Visgi, šios varžybos, panašu, organizatoriams buvo pernelyg didelė investicija, dėl ko nei 2014, nei kitais metais oficialaus, sertifikuotoje trasoje ir atitinkančius pasaulinius standartus ultra maratono plentu neturime. Lietuvių susidomėjimas plento ultra maratonais šiuo metu yra kiek mažokas, tačiau tikiu, kad tikrai ne vienas apie tai pasvajoja.

Bekėlė. Didžiausias 2016 metų trail laimėjimas yra ultra maratonas Kernavė – Vilnius. Bėgimo organizatoriai pasistengė ir šį vietinės reikšmės bėgimą padarė reikšmingu tiems, kurie renka ITRA taškus, kurių reikia įrodyti savo pajėgumą siekiant dalyvauti tam tikrose pasaulinio lygio varžybose. Taigi, tiems kurie svajoja vieną dieną sudalyvauti Trail olimpiadoje bėgant aplink Monblaną UTMB, (kurioms reikia turėti 15 ITRA taškų daugiausiai iš trijų varžybų), prasibėgę gimtinės takais savo krepšelyje jau turėtų 4 taškus. Tikiuosi kad susidomėjimas šiuo renginiu kitais metais augs ir finišuojančių bus daugiau nei 24.

Ultra rinktinių pasirodymai oficialiose ITRA Pasaulio (PČ) ir Europos (EČ) čempionatuose.

 Šiais metais tarpai tarp 24 val. Europos, Pasaulio Trail, 50 km. ir 100 km. čempionatų buvo labai maži, todėl Lietuvos ultra lyderiai pasiskirstė po skirtingas distancijas ir pilną komandą turėjome tik Pasaulio Trail čempionate Portugalijoje. 50 km. PČ vykusiame Katare Lietuvos atstovų nebuvo.

Per 24 val. EČ Prancūzijoje Lietuvos vardas buvo linksniuojamas ne kartą. Nenuostabu, nes jame šalies garbę gynė tuo metu geriausią (šiuo metu antras pagal gerumą) sezono 24 val. bėgimo rezultatą Pasaulyje turintis Sania Sorokin (260.491 km.). Sania šiose varžybose buvo lyderis nuo pat pradžių, diktavo nepaprastą tempą ir užtikrintai pirmavo 20 valandų. Likus 2 valandoms lyderiu tapo D. Lawson, kuris šią poziciją išlaikė iki pat varžybų pabaigos (260,983km.). Šis čempionatas Lietuvos bėgikams yra istorinis. Sania su įveiktais 251,611 km. užėmė aukščiausią Lietuvos istorijoje 6 vietą, o Viktorija Tomaševičienė su paros krikštu įveikė 195,199 km.,  finišavo 37-a, bei pagerino Lietuvos paros rekordą. Čempionate taip pat dalyvavo Aidas Ardzijauskas  (52 vieta, 200,735km.) ir Vaiva Kurpytė (74 vieta, 101,719 km.). Bėgikai šiame čempionate dalyvavo tik individualiai, nes iki pilnos komandos trūko po vieną bėgiką/-ę. Pabendravęs su rinktinės nariais susidariau tokią nuomonę, kad paros bėgimas yra pats sunkiausias ultra maratonas koks tik gali būti, o vos kilometro ilgumo ratukas yra tikras peilis. Sania į šias varžybas važiavo siekdamas lipti ant podiumo, visgi, mano žiniomis, per greita pradžia ir bėgimas vien gaunant energiją iš kolos, be jokio kieto maisto ir nei karto nesustojant, privedė prie visiško išsekimo pačiomis svarbiausiomis varžybų valandomis. Smagu kad turime tokią nepaprastai aukštą vietą Europos mastu ir viliuosi, kad kitais metais paros PČ  liepos 1 d. Belfeste Lietuvos rinktinė turės ne tik pilną komandą, bet ir pirmą medalį.

TRAIL PČ su 85.9 km. ir 4675m. vertikalaus sukilimo Portugalijos kalnuose stipriausios komandos surinkti nepavyko. Gediminas Grinius panašiu laiku dalyvavo prestižinėse Pasaulio trail taurės varžybose Reniuon saloje. Radijo laidoje Bėgikai.lt paklaustas apie tokį sprendimą, Gediminas tikino, kad jau metų pradžioje su organizatoriais buvo sutarta dėl vykimo į šias varžybas ir PČ jo planuose šiemet nebuvo. Modestas Bacys, kuris 2015m. PČ lietuvių tarpe finišavo antras, deja turėjo traumų, o Andrius Ramonas jau keli metai yra pernelyg nutolęs nuo Senojo kontinento. Nepaisant mūsų trail elito nedalyvavimo, lietuviai dar prieš šį čempionatą nebuvo nepastebėti. Nuostabu buvo IrunFar.com PČ apžvalgoje šalia Pasaulio lyderių matyti savo pavardę. Nežinau, kiek pateisinau apžvalgininko Bryono ir tautiečių viltis, bet užimtos 20 vietos nesureikšimu ir kitą kartą esu nusiteikęs „plėšytis“ dar labiau. Vyrų komandoje kartu kovojo ultra senbuvis Vaidotas Baužys (85 vieta) ir visi kiti – jauni, ultra iššūkių nepatyrę, pirmą kartą tokio lygio čempionate dalyvaujantys bėgikai. Galbūt įtampa ar nepatyrimas, tačiau perspektyvą turėjęs ir nepaprastai svarbus komandos dalyvis Tomas Braziulis varžybas baigė (DNF) 55km., nesusitvarkęs su skrandžiu ir niekaip neišsprendęs problemos dėl starte pamestų buteliukų su vandeniu. Nežinau, ar juoktis, ar verkti, tačiau esant 28 laipsnių temperatūrai tikiu, kad Tomas turėjo rimčiausią iššūkį savo gyvenime. Vyrų nacionalinė komanda užėmė 20 vietą (iš 24 valstybių dalyvių) kartu su Danieliumi Stasiuliu, kuris finišavo 114. Žinoma, sveikinu Danielių įveikus trasą, bet, visgi, ginant Lietuvos garbę ir kovojant dėl sekundžių, vargu ar reikėtų selfintis visoje trasoje ir pačio bėgimo metu FB susirašinėti su bičiuliais, nebent visa tai skatina bėgti greičiau. Velniai griebtų, juk tai Pasaulio čempionatas! Lietuvos moterys pilna komanda finišavo pirmą kartą istorijoje. Veros Djakovos žvėrišką ultra trail potencialą pastebėjau sporto stovykloje Slovakijoje ir šiame PČ ji pasirodė nepaprastai gerai – 46 vieta, ir tai yra aukščiausia vieta PČ Lietuvos istorijoje (2015 m. Viktorija Tomaševičienė užėmė 60 vietą). Taip pat moterų komandoje finišavo Austėja Vaičiulienė – 71 vieta, Marija Miselytė – 78 vieta. Viso finišavo 83 moterys, o komandinėje įskaitoje mūsų merginos liko 16-tos iš 16 valstybių dalyvių. Skubu pastebėti, kad tiek vyrai, tiek moterys nuo lyderių komandų bendro laiko atsiliko netgi 10 valandų. Tikėkimės, kad kitais metais pavyks surinkti galingiausias komandas, mes patys patobulėsime, padidės ambicijos ir darysime mažiau klaidų. Kiek pasvajojant, jei bendrai komandoje trys vyrai finišuotų pirmame 20-tuke, galbūt netgi grėstų medalis. Tokių vyrų Lietuvoje jau turime, bet kas 2017 m. liepos 10 d. Trail PČ Badia Prataglia Italijoje planuoja ginti šalies garbę, šiuo metu sunku pasakyti.

100 km. plentu PČ Ispanijoje Lietuvių masės dalyvavimo prasme buvo skurdžiausias. Galbūt dėl vienas po kito einančių čempionatų, galbūt dėl mano paties per mažos iniciatyvos suburti komandą, o galbūt dėl vieno komandos nario – dievuko, su kuriu nelabai kas norėjo eiti išvien.. Lietuvą atstovavo buvęs seminaristas ir buvęs ilgų distancijų bėgikas (paskutinis oficialus ultra startas buvo prieš 3 metus) Ruslanas Seitkalijevas. Jis, neoficialiais duomenimis finišavo 31 pozicijoje per 7:07.35. Laikas labai geras, o iki jo norimų 6:32 yra kur patobulėti. Ruslanas mano akimis potencialą bėgti plentu tikrai turi, tačiau su elementariomis bendravimo normomis tai neduok Dieve. Įdomu, kokia mokykla taip jį auklėjo?.. Šiuo metu 100 km. plentu Lietuvių susidomėjimas yra kiek kritęs. Ši distancija yra tikrai specifinė, greita ir įdomi, todėl tikiuosi kad IAU artimiausiu metu paskelbs 2018 metų 100 km. plentu PČ organizatorę valstybę ir entuziastų tautiečių atsiras ne vienas (2017m. 100km. čempionatas nebus organizuojamas).

Lietuvių, o gal tiksliau lietuvio, pasiekimai Ultra trail world tour (UTWT) tikrai įspūdingi. Šioje vietoje pirmiausiai reikėtų išskirti sėkmingą Gedimino Griniaus misiją tapti šios Pasaulio ultra trail taurės lyderiu. Lietuvišką charakterį ir užsispyrimą Gediminas demonstravo 2014 m., užimdamas 3 vietą, 2015 m. – 2 vietą ir, galiausiai, šiemet tapdamas lyderiu bendroje taurės įskaitoje. Gedas „prasibėgo“ Honkonge (3 vieta), Gran Kanarijoje (2vieta),  “Lavaredo” (2vieta), “UTMB” (2vieta), Reunjone (DNF) ir, patikėkit, tai toli gražu ne visi jo įveikti ultramaratonai šiais metais. Nuoširdžiai džiaugiuosi ir nepaprastai pavydžiu dviejų dalykų: superinio suporto ir turimo/skiriamo tam laiko. Labai abejoju, ar kas esate girdėję, kad šioje taurėje taip pat dalyvavo ne vienas tautietis. Nors visiems lietuviams iki trijų įskaitinių varžybų (bendroje įskaitoje sumuojasi 3 geriausių varžybų taškai) egzotiškuose kampeliuose pritrūko ne tiek ir daug – dviejų etapų, visi jie su vienomis UTWT įskaitinėmis varžybomis užėmė tam tikrą vietą bendroje Pasaulio taurėje: aš – 92, Andrius Ramonas – 119, Vaidotas Baužys ir Modestas Bacys – 844, Vytautas Zarauskas – 1317, Aurelijus Dvelys – 5548, Valerijus Cvetkovas – 6675 (iš 7294 vyrų). Suprantama, galbūt mūsų kova nėra visiškai lygevertė, tačiau, asmeniškai man yra garbė matyti 8 lygumų vyrus galutinėje Pasaulio ultra trail taurės lentelėje su prierašu – LTU. Jeigu kas turite svajonių išbandyti savo jėgas 2017m. UTWT, siūlyčiau paskubėti registruotis arba pasidomėti apie loterijų ir registracijų laikus. Artimiausia loterija į UTMB yra gruodžio 15 – nepramiegok!

Kartais atrodo kad varžybos yra lengviausia dalis. Mes stovime prie starto linijos ir padarome viską ką mokame, ką galime tuo metu geriausiai. Sunkiausias darbas – tobulinti savo kūną sportuojant valandų valandas, kartojant vieną ir tą patį judesį vien tam, kad pasiektumėm savo tikslą, kad atrastumėm save ir būtumėm laimingi.


Reklama