MIUT

„Žmogau, bet tu nesveikas!” – įdėmiai į mane žiūrėdamas išpūstomis akimis sušunka restorano padavėjas prieš tai mandagiai pasiteiravęs kokie vėjai atpūtė į salą. Draugiškas manęs apibūdinimas kaip „nesveikas“ jau kurį laiką nebesukelia jokių emocijų. Kartu pasijuokiam, ir nusprendžiam, kad kitais metais čia vertėtų atvykti kiek daugiau nei dvejoms dienoms…

Į Madeirą kartu su Vaidotu atskridome varžybų išvakarėse. Po visą dieną turkusios kelionės su trimis persėdimais išbėgame pajudėti po finišo miestelį. Vidurnaktį čia tylu, ramu. Trepsim kojomis žibintų apšviestoje vandenyno pakrantėje. Lyg ir smagu,..gal jau kiek ir neramu. Kažkaip mažai galvoju apie rytojaus varžybas, didžiausias galvos skausmas kaip po tiek valandų bėgimo reikės paršliaužti į savo apartamentus, kurie yra ant 45 laipsnių kampu pasvirusio 100m. pakilimo kalniuko. Dėliodamas koją už kojos pasiekiu durų slenkstį. Dūstu ir jaučiuosi visiškai nepasirengęs rytojaus nesveikai žaviai ir ypač sunkiai avantiūrai, kuri vadinasi MIUT (Madeira island ultra trail).

Mano numeris  – 9. Kodėl stiprus devynetas? Nes šiose varžybose bėgikai numerius gauna pagal ITRA, o tai reiškia kad aukštesnį nei mano reitingą turi tik 8 bėgikai. Vietą, kurią išties norėjau pasiekti MIUT‘e buvo pirmas dešimtukas. Elito dešimtukas man paskutiniu metu atrodo UTWT Pasaulinio lygio varžybose pakankamai realus, na o kova dėl aukštesnių pozicijų šioje ultroje atrodė tiesiog ne man: visai nežinoma trasa, aštrūs pakilimai ir nusileidimai, labai daug laiptelių ir mažai greitų ruožų…

Deja su trasa susidraugauti nepavyko. Į trečią maitinėlę (apie 30 km.) įbėgu su dideliu apsisprendimu nusiimti. Skrandis nedirba, nuolat stoju ir lendu į krūmus, vemiu ir natūralu – nenoriu nieko valgyti ar gerti. Į ketvirtą ar tai penktą maitinėlę (apie 40km.) įšliaužiu jau nuo 7 pozicijos nukritęs į 21-ąją. Niekaip negaliu susidraugauti su trasa, kojos neklauso, labai silpna. Atsisėdu kur tais kampe pasiėmęs kelias apelsino skilteles. Sėdžiu nukabinęs nosį tol, kol prieš mane neišdygsta fotografas kuris įkyriai gaudo emocingą mano ištižusio kūno su išsprogusiu pilvu kadrą. Kokia gėda! Norisi verkti! Tvirtai buvau nusprendęs čia ir pabaigti savo kelionę, bet…

Užsidedu striukę ir judu toliau. Kodėl striukę? Nedirbant skrandžiui kartu sutrinka visas skysčiu balansas ir tiesiog neprakaituoji. Kad priverstinai paskatinčiau prakaitavimą ir sistemos darbą, specialiai šiltai apsirengiu. Gran Kanarijoje šitas reikalas padėjo po valandos, Madeiroje prireikė netgi dviejų. Po truputį grįžtant į save pradėjau vieną po kito lenkti bėgikus. Dar šiek tiek (apie 70km.) ir jau persekioju 11 pozicijoje bėgantį Latviuką. Atstumo dar pilnai užtenka kad pasiekčiau dešimtą ar net aukštesnę vietą, tačiau per 11 valandų tąsymosi ir nevalgymo kūnas toks silpnas…

Beveik visi geliukai keliauninkai, kuriuos nešiausi, sėkmingai sugrįžo namo. Gėriau vietinius salotinės spalvos izo gėrimus ir sėkmingai juos vėmiau. Apelsinai ir tie eidavo lauk. Į kiekvieną maitinėlę įslinkdavau kreivas ir nuolat sau kartodavau: „Ei, žmogau! Užteks kankintis!”. Bet ne, atsistodavau, susikaupdavau ir krypuodavau tolyn. Vien dėl smalsumo ir noro patirti, išgyventi.

Kodėl sustojo skrandis – galiu tik spėlioti. Tai buvo pirmas bandymas bėgti su lazdomis, dėl ko buvo pasikeitęs įprastas pasvyrimo kampas ir žymiai labiau pajungtas visas kūno darbas. Bėgau kartu su diržu ant juosmens lazdoms neštis, kuris, spėju, trukdė įprastai giliai kvėpuoti ir diafragma visada buvo užkelta, presas įtemtas. Savo mitybos plano visiškai nesilaikiau. Kaip ten bebūtų, 115 km. varžybų finišą su 7000m. vertikaliu suaukštėjimu pasiekiau po 15 val. 20 min. man gėdingoje 16 pozicijoje.

Iš esmės avantiūra visą dieną skristi pirmyn, antrą dieną perbėgti išilgai salą Atlanto vandenyne ir visą trečią dieną skristi atgal – pavyko. Tai fenomenali, nestandartiška, nesveika ir nepaprastai finansiškai bei emociškai brangi veikla. Bent jau man. Pirmadienio rytą susišukuoju savo išsikerojusią barzdą, užsidedu švarką ir kaip niekur nieko žygiuoju į darbą: “Tai bent pailsėjau! Pats laikas pradėti ruoštis už mėnesio Kanadoje vyksiančiam Pasaulinio lygio MIL maratono čempionatui.“ Aš nesveikas!

  

 

Reklama